Įvairiais tyrimais nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą (inspektavimą) atliekančių institucijų veikla yra neefektyvi. Pažymima, kad kai kurios svarbios rinkos sritys yra nekontroliuojamos arba kontroliuojamos nepakankamai, tuo tarpu kitos yra kontroliuojamos bent keleto skirtingų priežiūrą atliekančių institucijų.

Valstybėje nėra rinkos priežiūros ir verslo kontrolės konsoliduotos išlaidų apskaitos, todėl nėra tikslių duomenų, kiek per metus išleidžiama šioms svarbioms sritims.

Verslui tenkanti kontrolės našta yra neracionaliai didelė – tos pačios veiklos sritys gali būti inspektuojamos keleto priežiūrą atliekančių institucijų, o jų veiklą reguliuojančios taisyklės yra nesusistemintos, sunkiai prieinamos.

Verslas nuolatos skundžiasi dėl institucijų korupcijos atliekant inspektavimo funkcijas, pvz., surašant pažeidimų protokolus ar skiriant baudas.

Priežiūrą atliekančios institucijos gali turėti labai didelę įtaką rinkoms, tačiau jų valdymas ne visada yra nuoseklus ir skaidrus, o jų priežiūra tinkamai veikianti.

Riboti rinkos priežiūros ir verslo kontrolės ištekliai paskirstomi per smulkias priežiūrą atliekančias institucijas, tarp kurių veiklos prioritetų nustatymas praktiškai nevyksta. Tai reiškia, kad negalima skirti išteklių prioritetinėms sritims, arba šis procesas yra nepateisinamai lėtas.

I.          BENDROSIOS NUOSTATOS

1.         Institucijų atliekamų priežiūros (inspektavimo) funkcijų optimizavimo gairių (toliau – šios gairės) tikslas – nustatyti numatomo institucijų atliekamų priežiūros (inspektavimo) (toliau – inspektavimas) funkcijų optimizavimo kryptis bei priemones. Siūlant optimizuoti inspektavimo funkcijos vykdymą valstybėje, siekiama mažinti administracinę naštą verslui, korupcijos motyvus vykdant inspektavimo funkcijas, efektyviai išnaudoti ribotus finansinius ir žmogiškuosius resursus rizikos valdymui rinkos priežiūros, verslo kontrolės srityse.

2.         Šios gairės parengtos išanalizavus institucijų atliekamų inspektavimo funkcijų optimizavimo galimybes, taip pat remiantis Teisės instituto 2006 metų studija „Administracinė našta verslui, verslo teisinio reglamentavimo supaprastinimo galimybės“, Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinio biuro 2007 metų tyrimu „Verslo sąlygos ir jų gerinimas Lietuvoje“, advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ 2009 metų tyrimu „Administracinę naštą verslui sukuriančių informacinių įpareigojimų supaprastinimo galimybės geresnio reglamentavimo kontekste“, Valstybinės darbo inspekcijos analitine medžiaga, Ministro Pirmininko 2009 m. balandžio 29 d. potvarkiu Nr. 160 sudarytos darbo grupės rinkos priežiūros sistemos funkcionavimo analizei atlikti išvadomis ir pasiūlymais, Ministro Pirmininko 2009 m. birželio 11 d. potvarkiu Nr. 216 sudarytos darbo grupės parengtu finansų rinkos priežiūros institucijų sujungimo koncepcijos projektu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 15 d. pasitarimo sprendimu „Dėl įstaigų prie ministerijų, vykdančių kontrolės bei priežiūros funkcijas, vadovų skyrimo ir šių įstaigų veiklos nepriklausomumo užtikrinimo principų“ (protokolo Nr. 50, 10 klausimas), Verslą prižiūrinčių subjektų veiklos pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 836, nuostatomis.

3.         Šiose gairėse numatomos institucijų atliekamų inspektavimo funkcijų optimizavimo priemonės turėtų būti įgyvendinamos:

3.1.    vadovaujantis Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511 (Žin., 2009, Nr. 138-6075; toliau − Vykdomosios valdžios sandaros tobulinimo koncepcija), išdėstytais bendraisiais Valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinamo principais:

-            politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo;

-            skaidrumo;

-            administracinės naštos mažinimo;

-            veiklos nepriklausomumo;

3.2.   atsižvelgiant į kitas Vykdomosios valdžios sandaros tobulinimo  koncepcijos nuostatas.

4.         Institucijų atliekamos inspektavimo funkcijos optimizuojamos vadovaujantis šiais specialiaisiais principais:

-            inspektavimo atlikimo koordinavimo;

-            efektyvesnio turimų ribotų išteklių panaudojimo rizikos valdymui;

-            sankcijų skyrimo ir inspektavimo funkcijų atskyrimo;

-            perteklinių funkcijų atsisakymo;

-            kolegialaus institucijų, atliekančių inspektavimo funkcijas, valdymo.

II.       INSTITUCIJŲ ATLIEKAMŲ INSPEKTAVIMO FUNKCIJŲ OPTIMIZAVIMO ETAPAI

5.         Institucijų atliekamos inspektavimo funkcijos optimizuojamos šiais etapais:

5.1.  Pirmasis etapas (iki 2010 m. kovo 30 d.):

5.1.1.2.  institucijų atliekamų inspektavimo funkcijų optimizavimo tikslą, uždavinius, pagrindinius principus;

5.1.1.3.   institucijų atliekamų inspektavimo funkcijų optimizavimo etapus ir priemones kiekvienam etapui;

5.1.1.4.  institucijų, atliekančių inspektavimo funkcijas, priskyrimą tam tikroms inspektavimo sritims (šių gairių priedas).

5.2.1.        remiantis šių gairių 5.1.1 punkte nurodytu nutarimu, institucijos, atliekančios inspektavimo funkcijas, pradeda koordinuoti veiksmus sujungtos pagal inspektavimo sritis į grupes;

5.2.2.        institucijų atliekama inspektavimo funkcija konsoliduojama: sukuriamas kiekvienos inspektavimo srities komitetas (visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali institucijų, atliekančių inspektavimo funkcijas, vadovų institucija), koordinuojantis atitinkamos inspektavimo srities veiklą; rengiami inspektavimo koordinavimo planai;

5.2.3.        inspektavimo funkcijos atlikimas optimizuojamas (tiek, kiek tai neprieštarauja galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų reikalavimams): inspektavimo funkcijos atliekamos taip, kad mažėtų priežiūros ir administracinė našta verslui, o turimi riboti ištekliai būtų skirti didžiausios rizikos, prioritetinėms sritims;

5.2.4.        vienai inspektavimo sričiai priskirtos institucijos kartu su kitomis šioje srityje veikiančiomis valstybės institucijomis, įstaigomis, įmonėmis įpareigojamos identifikuoti besidubliuojančias bei panašaus pobūdžio funkcijas (pvz., inspektavimas, sankcijų skyrimas, skundų nagrinėjimas, konsultavimas, registrų tvarkymas, tiriamoji veikla, kitos politikos įgyvendinimo funkcijos konkrečioje srityje);

5.2.5.        subjektai, atliekantys inspektavimo funkcijas, valdomi kolegialiai, paskiriant vieną konsoliduotą instituciją, atliekančią inspektavimo funkcijas, vadovauti (funkcijoms įgyvendinti, veiksmams ir sprendimams koordinuoti, administruoti, derinti, atsakomybei paskirstyti ir pan.);

5.2.6.        iki 2010 m. rugsėjo 1 d. parengiami inspektavimo sritis reguliuojančių įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai, kuriais įgyvendinami institucijų atliekamų inspektavimo funkcijų optimizavimo uždaviniai.

5.3.            Trečiasis etapas (nuo 2011 m. sausio 1 d.):

5.3.1.      remiantis šių gairių 5.2.6 punkte nurodytais teisės aktais, pradeda veikti vieningos institucijos, atliekančios inspektavimo funkcijas ir įsteigtos pagal inspektavimo sritis;

5.3.2.      sankcijų skyrimo funkcija yra atskirta nuo inspektavimo funkcijos;

5.3.3.      paslaugų teikimo funkcijos, nebūdingos viešajam administravimui, perduotos privatiems subjektams;

5.3.4.      konsoliduotas kitų funkcijų atlikimas.

5.4.        Kartu įgyvendinamos Vykdomosios valdžios sandaros tobulinimo koncepcijos atrojo etapo (nuo balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) priemonės, skirtos įvertinti Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su vykdomąja valdžia, taip pat, remiantis nustatytais kriterijais, priemonės, skirtos mažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir kitos priemonės, susijusios su priežiūrą atliekančiomis institucijomis.